Karštą vasaros dieną, kuomet saulė kepte kepina, ir tenka šluostytis prakaito lašelius visad pasvajojame apie gulėjimą paplūdimyje ir stiklinę pilną šalto gėrimo...arba nors kiek vėsesnį orą darbo ar namų aplinkoje. Džiaugiasi tie, kurie tokiais atvejais turi oro kondicionierių. Toliau galime mėgautis vėsa.

 

Tačiau kaip toks iš pažiūros paprastas, dažnai naudojamas prietaisas, atsirado?

 

Ar patikėtumėte, kad vienas iš pirmų „kondicionierių“  XIX a. pabaigoje buvo ledų blokas, įmontuotas po arklių traukiamu keleiviniu vagonu? Nuo vagono ratų besisukantys ventiliatoriai į saloną pūtė ledo atšaldytą orą. Tačiau bene daugiausiai oro kondicionieriaus atsiradimui įtakos turėjo Michaelio Faradėjaus 1820 metais sumanyta oro kondicionieriaus koncepcija.  Jis atrado, kad suspaustas ir suskystintas amoniakas gali atšaldyti orą, kai jam buvo leidžiama išgaruoti.

 

Pirmą kart panaudotas oro kondicionierius automobiliuose taip pat buvo itin komplikuotas. Norėdamas įjungti kondicionierių, šio automobilio vairuotojas turėjo užgesinti variklį ir uždėti dirželį ant kompresoriaus skriemulio.  Didžiulis garintuvas buvo įmontuotas bagažinėje ir žymiai sumažino vietos bagažui.

1931 metais inžinieriai H.H. Schultzas ir J.Q. Shermanas sukūrė ir užpatentavo pirmąjį namams skirtą kondicionierių. Tačiau jų kaina buvo milžiniška, vertinama iki 600 000 dolerių, todėl tai buvo itin didelė prabanga.

 

Kondicionierius mus gelbėja ne tik karštą vasaros dieną, tačiau ir atvėsina orą, taip pat gali jį pašildyti. Sudrėkina arba išsiurbia drėgmę ore, taip pat užtikrina šviežio oro cirkuliaciją patalpoje, apsaugo nuo išorinių alergenų. Galime džiaugtis, kad toks nedidelis, lengvai valdomas ir ne tiek daug lėšų šiomis dienomis reikalaujantis  įtaisas gali pagerinti mūsų kasdieninę gyvenimo kokybę!