Šilumos siurbliai: dažniausiai užduodami klausimai
Prasidedant šaltajam sezonui, ypač aktualus šildymo įrenginių pasirinkimas. Šilumos siurbliai – vienas iš populiariausių sprendimų. Šį kartą pakalbėsime apie jų technologijas, pasirinkimo kriterijus, techninius duomenis ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.
Kas yra šilumos siurblys?
Šilumos siurblys – tai tarsi didelis kondicionierius, lauko blokas. Skirtumas tas, kad šilumą jis atiduoda į vandenį, kuris vaikšto po mūsų radiatorius ar šildymo prietaisus. Dėl to šie siurbliai yra vadinami „oras vanduo“.
Dvi populiariausios šilumos siurblių sistemos:
- SPLIT – vidinis ir išorinis blokas;
- Monoblokai – vienas didelis blokas lauke.
Ar galima dujinį ar kieto kuro katilą pakeisti šilumos siurbliu?
Šilumos siurblį galima pajungti praktiškai visais atvejais, tačiau klausimas, kaip efektyviai jis veiks. Kaip ir kiekvienam šildymo prietaisui, svarbūs yra ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, namo efektyvumo varža ar šildymo prietaisų kiekis.
Lyginant su bet kokiu kieto kuro katilu ar kitu šildymo prietaisu, kurį reikia aptarnauti, šilumos siurbliai pranašesni tuo, kad apie jų egzistavimą praktiškai galime pamiršti. Pastatome, nustatome reikiamą temperatūrą ir ji yra nuolat palaikoma automatiškai. Į mūsų radiatorius, grindinę ar kitą šildymo sistemą leidžiama kur kas žemesnė temperatūra, bet nejaučiame didelių jos šuolių. Taip dažnai nutinka su malkomis ar granulėmis, kuomet ryte temperatūra gali siekti net 70-80 laipsnių, o vakare ir vėl yra šalta ir katilą reikia kūrenti iš naujo.
Yra tikimybė, jog jeigu namas nėra labai žemos, pavyzdžiui, C klasės, pasirinkę šį šilumos siurblį, už šildymą mokėsite panašiai, kaip mokėdavote už malkas ar granules.
Ar šilumos siurblys gali veikti be elektros?
Be generatoriaus ar kito energijos šaltinio įrenginys negali veikti, nes jis yra visiškai elektrinis – tiek kompresorius, tiek ventiliatoriai naudoja elektrą. Tiesa, šiais laikais tai nėra dažni scenarijai, tačiau jeigu dažnai susiduriama su elektros tiekimo problemomis, verta pagalvoti apie papildomą įrenginį, kuris veiktų ir be jos.
Ar šilumos siurblys yra lengvai valdomas?
Šilumos siurblys veikia atsižvelgdamas į lauko temperatūrą – jei ji nukrenta, atitinkamai pakeliama termofikato (vandens, kuris bėgioja į šildymo prietaisus) temperatūra. Jeigu sistema yra gerai suderinta, du kartus per metus spustelėsite įjungimo/išjungimo mygtukus ir apie sudėtingą įrenginio valdymą galėsite pamiršti.
Kiek kainuoja šilumos siurblys? Ar galima gauti paramą?
Šilumos siurbliai nebėra tokie brangūs, kaip prieš gerą dešimtmetį. Galima rinktis iš įvairiausių kainų rėžių – tai galioja tiek kalbant apie pačius įrenginius, jų klases, tiek ir apie montavimo darbus.
Be to, galima pasinaudoti parama. Pagal naujausią informaciją, ENA parama startuoja kiekvieną naujo ketvirčio mėnesį ir yra galimybė susigrąžinti ne tik pusę, bet ir 70 proc. ar dar daugiau sumokėtos sumos. Kiekvieną kartą išdalinama apie 8 mln. eurų.
Tai – didžiulė parama iš valstybės, siekiant, kad žmogus gautų ekonomiškesnę, aplinkai netaršią sistemą. Tuo pačiu galima mėgautis aukštesniu komforto lygiu, kuomet rytais šaltuose namuose nereikia užkūrinėti pečiaus ir galvoti, kur reikės sandėliuoti granules ar kitą kietą kurą.
Paramos dydis priklauso nuo individualios situacijos. Ypač svarbi šilumos siurblio galia. Šiuo atveju kalbama ne apie nominalią, skrajutėse pateikiamą galią, o apie „tikruosius“ skaičius, kurie yra pateikiami ENA reikalaujamuose dokumentuose. Tai – „P rated“, projektinė galia, kuri yra apskaičiuoja prie -10 temperatūros. Kitaip tariant, tai – reali darbinė siurblio galia, kuri laikysis žiemos metu, kai įrenginys yra reikalingas labiausiai.
Jeigu namas nėra labai didelis ir neefektyvus, gali pakakti populiariausių, 6-10kW galingumo šilumos siurblių. Tuomet pasinaudojus parama įmanoma šį įrenginį įsigyti labai panašia kaina, kaip ir kondicionierių.
Jei kyla klausimų dėl paramos gavimo procesų, visuomet galite kreiptis į „Gedarta“ vadybininkus. Jie visuomet patars ir pakonsultuos, jog gautumėte paramą ir sumažintumėte pirmines investicijas.
Ar galiu pasilikti seną katilą, ar jį reikia išmesti?
Norint gauti paramą, įsipareigojama atsisveikinti su senu katilu ir jį išpjauti. Toks paramos principas – siekiama, kad būtų atsisakoma seno, taršaus įrenginio ir vietoj jo būtų naudojami nauji, aplinkai draugiški sprendimai.
Kokią šilumos siurblio galią pasirinkti?
Renkantis galią, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus:
- Galingumas prie tam tikros lauko temperatūros. Dažnai žmonės žiūri į kilovatus, bet krentant temperatūroms, jie taip pat pradeda mažėti. Geriausia pasidomėti, kaip efektyviai šilumos siurblys dirba esant -10 ar – 15 laipsnių šalčio. Jei rinksimės pagal jų efektyvumą esant -20 laipsnių, įrenginys efektyviai dirbs tik kokius 5 procentus žiemos, kuomet lauke bus tokia žema temperatūra.
- Optimalios galios pasirinkimas. Pernelyg galingas šilumos siurblys nebus nei ekonomiškas, nei ilgaamžis. Dėl to norint apsidrausti nereikėtų pridėti kelių papildomų kilovatų – šiuo atveju geriau rinktis mažesnės galios įrangą. Tuomet ir įrenginys, ir jo montavimas kainuos pigiau. Pernelyg galingas šilumos siurblys pradeda taktuoti: veikia pilnu pajėgumu ir tuomet sustoja. Tokie taktai mažina komforto lygį, temperatūra nėra tokia pastovi, įrangos tarnavimo trukmė trumpesnė, o elektros sąnaudos – didesnės.
- Varža ir šilumos įrenginiai. Varža parodo, kiek šilumos namas gali sulaikyti. Taip pat labai svarbūs yra šilumos įrenginiai – radiatoriai ar, pavyzdžiui, grindinis šildymas. Jei radiatoriai seni, špižiniai, žematemperatūriai ar atnaujinti, tai turės įtakos šilumos siurblio pasirinkimui.
- Karšto vandens ruošimas. Jeigu šeima yra didelė, daug ir dažnai prausiamasi, reikia, kad šilumos siurblys padengtų ir šiuos nuostolius.
Jei visi šie aspektai skamba sudėtingai, geriausia būtų pasitarti su profesionalais – „Gedarta“ komanda visuomet mielai atsakys į kylančius klausimus ir padės pasirinkti optimaliausią galią.
100 kv. m., senos statybos, C klasės, neapšiltintas būstas. Kokią galią pasirinkti?
Pats šilumos siurblys, nesvarbu, kokios klasės ir kokio gamintojo jis būtų, efektyviausiai visada veikia prie žemos temperatūros. Pavyzdžiui, kai į radiatorius paduodama ne 50 laipsnių, o 30, 35 laipsniai. Dėl to senos statybos namui reikėtų skaičiuoti 100W į kvadratą – šiuo atveju tai turėtų būti 10kW. A+ klasės namui užtektų 4-6kW šilumos siurblio.
Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, jog nei silpnesnis, nei galingesnis šilumos siurblys neveiks ypač efektyviai, jeigu jam nuolat reikės dirbti maksimaliu režimu. Dėl to renkantis jį C klasės namui, reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad ilgainiui gali reikėti pakeisti radiatorius, apsišiltinti stogą, pamatus ar sienas.
Kuo skiriasi brangus ir pigus šilumos siurblys?
Pigesni įrenginiai esant didesniam šalčiui ne taip gerai išlaiko reikiamą galią. Įsijungia pagalbiniai tenai ir toks šildymo būdas praranda savo prasmę – šildymo siurblio darbas nebėra toks pigus ir efektyvus.
Kas yra COP ir kodėl jis toks svarbus?
Tai rodiklis, kuris parodo, kiek sudeginus elektros energijos kW, bus gaunama šilumos energijos. Paprastas tepalinis radiatorius gali pasiūlyti 1:1 santykį – tai reiškia, jog 1kW pavirs 1kW šilumos. O naujas šilumos siurblys su 1kW energijos gali pagaminti net ir 5kW šilumos. Dėl to šildymas malkomis tampa brangesnis.
Tiesa, nėra nei vieno standarto, kuris tiktų visiems. Dėl to labai svarbu, kad šilumos siurblį parinktų sertifikuotas, patyręs specialistas. Jis turėtų išsiaiškinti poreikius, atkreipti dėmesį į karšto vandens naudojimo įpročius, pasidomėti, kiek yra šildymo įrenginių, kokia yra pastato varža ir kokie galimi šilumos nuostoliai.
Koks skirtumas yra tarp neintegruotos ir integruotos talpos?
Šilumos siurbliai gali turėti integruotą talpą, o kartais ją galima pasirinkti individualiai. Šiuo atveju reikėtų žinoti tokius niuansus:
- Šilumos siurblys su integruota talpa, šilumokaičiu, temperatūrinio daviklio vieta. Šiuo atveju viskas paskaičiuota tiksliau nei renkantis trečiosios šalies talpą. Be to, yra laikomasi visų reikalavimų dėl gyvatuko ploto ir kitų aspektų. Dar kitaip vadinamas „bokštu“, jis atrodo gražiau, pasijungia paprasčiau ir nekelia papildomų rūpesčių.
- Šilumos siurblys su neintegruota talpa sąlyginai yra rizikingesnis pasirinkimas. Pirmiausiai, boileris turi būti pritaikytas šilumos siurbliui. Be to, nors įrenginio kaina yra mažesnė, vėliau ji „išsilygina“. Atskirai reikia komplektuoti boilerį ir jį paleisti per trieigį vožtuvą. Papildomai prisideda santechnikos darbų: reikia pajungti boilerį, prijungti trieigįvožtuvą, užtikrinti jų sąveiką ir surasti tam vietą. Reikia atidžiai stebėti, kad montuotojas viską gerai sujungtų ir paleistų, nes yra daugiau vietų, kur galima suklysti – dėl to kažkas nešils, neveiks.
Monoblokai – sparčiai populiarėjanti sprendimas
Reikėtų paminėti ir trečiąjį tipą – monoblokus. Šiuo atveju įranga stovi lauke, o viduje atskirai jungiasi boileris. Jie savo populiarumą išgyveno anksčiau – tuomet ši įranga naudojo tokį patį freoną, kaip ir visi kondicionieriai. Dabar visi pasaulio gamintojai po truputį žvalgosi į ekologiškesnius, mažiau taršius šaltnešius – propaną. Puikus to pavyzdys – naujieji Midea Nature monoblokai. Šie šilumos siurbliai – į ateitį orientuoti, mažiau taršūs produktai. Be to, visa sistema cirkuliuoja lauke, tad užtikrinamas dar didesnis saugumo lygis.
Midea Nature šilumos siurbliai ypač naudingi žmonėms, kurie yra ypatingai jautrūs garsui. Ši kompanija garsėja žemo triukšmo lygio įrenginiais. Tiek monoblokai, tiek SPLIT sistemos yra ypač tylūs – ne visi gamintojai gali pasigirti tokiais parametrais. Pavyzdžiui, prie tam tikrų aplinkybių jie gali veikti maždaug 32dB triukšmingumu – palyginimui, 40dB skleidžia šaldytuvas.
Dar keli svarbūs monoblokų su propanu R290 privalumai:
- Jie vandenį gali pašildyti iki 80 laipsnių, kai tuo tarpu įprasti siurbliai gali pasiekti 55 laipsnių temperatūrą. Tai aktualu senos statybos, neapšiltintuose, C klasės namuose.
- Gerai veikia net ir prie ekstremalių temperatūrų.
- Tinka radiatoriams.
- Naujoviška, nuolat modernizuojama technologija.
Ar reikia WiFi?
Midea monoblokai ir SPLIT sistemos turi integruotą WiFi valdymą ir „Smart House“ išvestį – dėl to kyla klausimų, ar tokios funkcijos iš tiesų yra reikalingos. Tiesa, dabar daugelis įrenginių gali pasiūlyti panašias galimybes. Kalbant apie šilumos siurblius, pasitelkus interneto ryšį, bus galima stebėti jo darbą, tačiau keisti parametrų praktiškai nereikės – šiuolaikiniai įrenginiai puikiai supranta, ko mums reikia.
Kalbant apie šiuolaikines technologijas, verta išskirti ir elektros jėgaines – tai sparčiai populiarėjantis sprendimas, kuris leidžia išnaudoti kilovatus ir paversti namą mažiau priklausomu. Tokių ir panašių sprendimų dėka namo išlaikymas kainuoja beveik tiek pat, kiek ir buto – ypač, jei pastarasis yra nerenovuotas.
Šilumos siurblių priežiūra
Techninis aptarnavimas turėtų būti atliekamas bent vieną kartą per metus. Geriausia prieš šildymo sezoną, tačiau jeigu nepavyksta, jį reikėtų atlikti sezonui pasibaigus. Techninis aptarnavimas reikalingas tam, kad jūsų įrenginys veiktų tinkamai, neatsirastų gedimų ir galėtumėte mėgautis komfortu. Labai svarbu, kad specialistas patikrintų klaidų istoriją, įvertintų, ar siurblys ne per dažnai išsijunginėja, ar gerai parinktos kreivės, ar netrūksta freono, ar nėra montavimo klaidų. Be to, reguliariai atliekant profilaktiką, siurbliams yra taikoma garantija.
„Gedarta“ komanda gali atvykti, padėti parinkti geriausią variantą, jį sumontuoti, paleisti ir reguliariai prižiūrėti – jums nebereikės rūpintis jokiais papildomais niuansais.
Dar daugiau informacijos apie šilumos siurblius ir jų pasirinkimo niuansus išgirsite mūsų tinklalaidėje „Apie orą“:
