Viskas apie rekuperatorius
Šiais laikais vėdinimas namuose yra būtinybė. Jeigu anksčiau tai būdavo papildomų investicijų reikalaujantis komforto dalykas, dabar patogų gyvenimą be vėdinamų patalpų būtų sunku įsivaizduoti. Šį kartą pakalbėsime apie pagrindinius vėdinimo įrenginius – rekuperatorius. Paaiškinsime jų veikimo principą, aptarsime tipus, montavimo klaidas ir kitus svarbius aspektus.
Kas yra rekuperatorius ir kaip jis veikia?
Rekuperatorius – įrenginys, kuris skirtas namuose keisti orą. Jis sudarytas iš šilumokaičio, ventiliatorių, oro filtrų ir korpuso. Veikiant šiam prietaisui, patalpose užtikrinama oro cirkuliacija ir grynas oras ištisus metus. Senesniais laikais pastatai, langai būdavo prastesnės kokybės, tad patalpos „prasivėdindavo“ pačios. Dabar namai tampa vis sandaresni, tarsi termosai – dėl to ir yra reikalingi rekuperatoriai.
Jie puikiai kovoja su pagrindiniais taršos šaltiniais namuose – pertekline drėgme ir anglies dvideginiu (CO2). Daug laiko praleidžiant patalpose, kuriose CO2 koncentracija yra padidėjusi, daroma žalinga įtaka mūsų sveikatai – padidėja kvėpavimo takų, širdies, kraujagyslių ligų rizika, dažniau skauda galvą. Tačiau tinkamas vėdinimas ir rekuperacijos sistema padeda tokių simptomų išvengti.
Kitas svarbus privalumas – energijos taupymas. Rekuperatorių viduje sumontuoti šilumokaičiai leidžia susigrąžinti iš ištraukiamo oro maždaug 80 procentų energijos. Visa kita išmetama į atmosferą. Kuo aukštesnis yra efektyvumo rodiklis, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Kuo skiriasi šilumokaičių tipai?
Rinkoje populiariausi šilumokaičių tipai yra šie:
- Rotaciniai. Veikia regeneracijos principu. Įrenginio viduje yra sumontuotas būgnas, aliuminės plokštelės susuktos ant strypo, o skirtingo dydžio rotoriai veikia regeneracijos arba kitaip - šilumogrąžos principu. Būgnas vidutiniškai pasisuka 10 kartų per minutę. Jis perskeltas per pusę. Pro būgną praeina šiltas, iš namų atėjęs oras, kuris įšildo celes. Jis pasisuka 180 laipsnių kampu ir celės atsiranda šaltoje pusėje. Šaltas oras įšyla ir patenka į patalpas. Šis procesas vyksta nuolatos. Kartais nerimaujama, kad rotaciniuose rekuperatoriuose oras „pasimaišo“, tačiau renkantis patikimus, sertifikuotus gamintojus, tokių problemų galima išvengti. Visgi, rotacinis rekuperatorius reikalauja daugiau priežiūros, nes turi diržą, kuris gali nutrūkti. Be to, jį patį reikia valyti, nes nuo to priklauso efektyvumas. Tačiau šio tipo įrenginys yra pigiau pagaminamas.
- Plokšteliniai. Šio tipo rekuperatoriai sudaryti iš plokštelių, kurios yra sudedamos viena ant kitos, paliekant tarpelį. Taip atskiriamos dvi oro srovės. Įprastiniai šilumos mainai vyksta taip: viena pusė yra šildoma, o pro kitą šiluma yra pasiimama. Skiriasi plokštelių gamybos medžiagos: dažniausiai naudojamas plastikas, polimero membrana ar aliuminis. Kartais pasitelkiama ir celiuliozė, tačiau nors ir pigesnė, ji dažniausiai yra prastesnė nei kiti tipai. Labiausiai rekomenduojami entalpiniai šilumokaičiai, kurie yra gaminami iš polimerinės membranos. Nors ir brangesni, jie yra geresni, lengviau išlaiko drėgmę ir suteikia daugiau komforto. Medžiaga yra sudaryta iš mažų skylučių, per kurias prasiskverbia vandens garo molekulės, bet nepraleidžiamos bakterijos ir virusai.
Kodėl rekuperatoriai genda ir kaip juos remontuoti?
Filtrai surenka didžiąją dalį dulkių, tačiau kiti nešvarumai patenka į būgną, kuris ilgainiui „užsineša“. Taip dažniausiai nutinka dėl šių priežasčių:
- Nežinomi gamintojai siūlo nesandarią įrenginių konstrukciją. Dėl to nešvarumai ir dulkės apeina filtrus ir patenka į mazgus.
- Pasirenkami nepatikimų gamintojų, neoriginalūs filtrai.
- Reta priežiūra. Šilumokaitis „užsineša“ per 2-3 metus, todėl reikia bent kartą į tris metus jį išsitraukti ir išsiplauti. Šis komponentas gaminamas taip, kad jį būtų galima ištraukti, prie jo prieiti, prisijungti ir panašiai. Dar lengviau yra prižiūrimi plokšteliniai rekuperatoriai, kuriuos galima prapūsti dulkių siurbliu ar pravalyti drėgna šluoste.
Ką padeda kontroliuoti šilumokaičiai?
Yra du dalykai, kurie turi būti kontroliuojami: drėgmė ir CO2. Kai kurių gamintojų, pavyzdžiui, Vallox rekuperatoriai pagal nutylėjimą jau turi integruotus CO2 ir drėgmės jutiklius, kurie leidžia kontroliuoti nustatytas ribas. Jeigu tokių jutiklių nėra, rekuperatorius vienodai veikia nepriklausomai nuo drėgmės lygio, o jeigu jie yra, pastebėjus skirtumus (pavyzdžiui, prausiantis duše), jis automatiškai procesą pagreitina. Dėl to maudymasis tampa kur kas komfortiškesnis – nereikia prieš tai nueiti prie rekuperatoriaus ir bandyti jį reguliuoti. Tiesa, net ir nepakeitus parametrų, drėgmė ilgainiui stabilizuojasi, tačiau su jutikliais šie procesai vyksta greičiau.
Tas pats ir CO2 jutikliu – jei namuose daugiau žmonių, (pavyzdžiui, vyksta vakarėlis), jums nebereikia eiti prie įrenginio ir pakeisti nustatymų, kadangi jis viską „jaučia“ pats. Tokio jutiklio dėka rekuperatorius gali veikti ir pakopomis. Pavyzdžiui, šiek tiek padidinti efektyvumą, o jeigu rezultatai nesikeičia – dirbti dar sparčiau. Tai padeda sukurti komfortiškas sąlygas namuose. Jei rekuperatorius didina apsisukimus, visos patalpos pradeda intensyviau vėdintis.
Kas kiek laiko reikia keisti filtrus?
Rekuperatorius turi filtrą, kuris sulaiko kietąsias daleles (pavyzdžiui, žiedadulkes) ir leidžia mėgautis švaresniu oru. Tiesa, svarbu reguliariai keisti filtrus, nelaukiant, kol užsidegs indikacijos mygtukas. Dažniau keičiant, oras bus švaresnis. Filtrams neprireikia didelių išlaidų, be to, galima pirkti ir jų komplektus.
Vidutiniškai juos užtenka pakeisti du kartus per metus, maždaug balandžio ir spalio mėnesiais – prieš sezoną ir po jo. Tačiau jeigu situacija yra prastesnė (pavyzdžiui, patalpa yra užterštoje zonoje ar netoliese yra miškas), filtrus gali tekti keisti ir dažniau. Užteršti filtrai labai sutrumpina vėdinimo įrenginių tarnavimo laiką ir prisideda prie to, kad rekuperatorius eikvoja dar daugiau energijos. Be to, ženkliai padidėja ir triukšmo lygis.
Atkreipkite dėmesį, jog kartais gali kimštis ne tik filtrai, bet ir grotelės – ypač tuomet, jeigu gyvenate miškingoje vietoje, kur yra daug medžių. Jeigu grotelės turi smulkius tinkliukus, juos vertėtų nuimti. Dažniausiai grotelės apsaugą nuo paukščių turi, o tinkliukas saugo tik nuo įvairiausių vabzdžių, tačiau pagrindinę filtravimo funkciją vis vien atlieka filtrai.
Dažniausios montavimo klaidos
Montuojant rekuperatorius, ypač svarbu kreiptis į patyrusius specialistus – šiuo klausimu jums visuomet pasiruošusi padėti „Gedarta“ komanda.
Štai dažniausiai pasitaikančios rekuperatorių montavimo klaidos:
- Neteisingai suplanuota ortakių sistema. Galima sakyti, jog pats vėdinimo įrenginys yra visos sistemos plaučiai arba širdis, o kitos dalys – kraujagyslės, per kurias pasiekiamas kiekvienas organas (šiuo atveju tai būtų patalpos). Į kiekvieną iš jų turi patekti tinkamas oro kiekis. Dėl to geriausia pasitikėti specialistais, kurie gerai išmano oro dinamiką ir gali teisingai sudėlioti ortakių sistemą. Geras projektas ir eskizas yra pirminiai, patys svarbiausi žingsniai. Profesionalai žinos visus svarbius dalykus, kuriuos reikia apskaičiuoti. Pavyzdžiui, galbūt bus pasiūlyta orą paduoti į švarias patalpas ir ištraukti iš nešvarių. Tai vienas taupiausių variantų, kuris padeda sutaupyti tiek formuojant ortakių sistemą, tiek renkantis patį vėdinimo įrenginį.
- Teisingas įrenginio parinkimas ir sistemos apskaičiavimas. Pagal tam tikrą metražą ir oro pasipriešinimą, gali skirtis vamzdžių kiekis. Tam įtakos turi ir kelias, kurį vamzdžiai nukeliauja nuo kolektorinių dėžių. Jei šioje vietoje suklystama, tam tikroje patalpoje gali trūkti oro, o pati sistema veikia itin triukšmingai. Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių: paties įrenginio, turbulencijos kolektorinėje dėžėje, netinkamai parinktų vamzdžių kiekių, difuzorių ar sklendžių. Net ir tuomet, jeigu rekuperatorius yra aukščiausios klasės, svarbu tinkamai parinkti ir kitus sistemos elementus.
- Pamirštamas SPF faktorius. Šis rodiklis nurodo, kiek rekuperatorius sunaudos elektros energijos, kad pasiektų tam tikrą kiekį galios. Kuo šis parametras mažesnis, tuo efektyviau veikia visa sistema – ji nėra apkrauta, naudoja mažiau energijos. Sistema efektyviausia ir tyliausia yra tuomet, kai turi mažiausią pasipriešinimą ir pats įrenginys yra parinktas teisingai. Nepatyrę meistrai gali nežinoti tokių niuansų – dėl to jie neteisingai parenka groteles, ortakių sistemą ar kitas detales.
- Parenkamos užmažintos grotelės. Toks sprendimas svarstomas tuomet, kai norisi kuo aukštesnių lubų. Visgi, jeigu lauko oro paėmimo grotelės bus užmažintos, greitis jose atitinkamai bus didesnis – dėl to padidės rizika, kad įrenginys įtrauks žiedadulkes, sniegą ir lietų. Dėl pastarųjų veiksnių gali sušlapti ir filtrai. Kone geriausios grotelės – cilindro arba kvadratinės formos, su išnešimu. Jų oro paėmimo plotas yra pakankamai didelis, tad geriau prateka oras.
- Nepaskaičiuojami išpūtimo difuzoriai. Kambariuose montuojami, priglaistomi, gipsiniai difuzoriai gali būti dėmesio vertas pasirinkimas – jie gražiai atrodo ir gerai skaido orą. Tačiau jeigu neteisingai parenkama jų vieta, žiemą gali būti jaučiamas diskomfortas, kadangi šiuo sezonu jie pučia orą kūgiu žemyn. Tinkamai pasirinkus ir pritvirtinus šiuos komponentus, oras pasiskirstys pagal visas lubas ir tolygiai „nukris“ į patalpas.
Dar daugiau informacijos apie rekuperatorių tipus ir jų montavimo ypatumus išgirsite mūsų tinklalaidėje „Pokalbiai apie orą“:
Visuomet galite susisiekti su „Gedarta“ atstovais – jie padės išsirinkti rekuperatorių ir pasirūpins kokybiškais montavimo darbais.
